paršinas

paršìnas sm. (2) 1. Grš, Plv paaugęs paršelis, paršiokas: Negavau geros kiaulės – nusipirkau paršìną Ldvn. Ant turgaus pirkau gražų paršìną Pžrl. Tokį mažą paršinẽlį turu, ka neišlipa iš gardo Akm. Porą paršìnų vis pasipjausma Vn. Toks jis dabar gražus, apsidabinęs, išsiganęs, toks apskritas kaip paršinas Ašb. | Šernas su paršìnais Šts. 2. menk. apie paaugusį vaiką: Eik tu, paršìne! Plk.